kliunkus

kliuñkus sm. (2) kliunkis, liurbis: Su tokiu kliuñkum aš nešneku Alk. Tikras kliuñkus – pasižadėjo ir neateina Br. Tas jų vyras tikras kliuñkus (nerangus) Gs. Aš už tokio kliuñkaus neisiu Gs.